Kokias kalbas F. Kafka mokėjo?

F. Kafkos tėvų namuose dažniausiai buvo kalbama vokiškai, tačiau šeimos versle su darbuotojais ir klientais buvo vartojama ir čekų kalba („bohemiečių“, kaip tada sakydavo). Taigi F. Kafka užaugo dvikalbystės sąlygomis, vis dėlto geriau ir sklandžiau kalbėjo – kaip ir jo tėvai – vokiečių kalba. Kadangi verslininkų sluoksniuose buvo svarbu mokėti abi šias kalbas, tai tėvai stengėsi, kad Francas mokykliniais metais kuo geriau pramoktų čekų kalbos. Yra amžininkų liudijimų, kad čekiškai F. Kafka kalbėjo su silpnu vokišku akcentu.

Gimnazijoje vyravo dvi užsienio kalbos – lotynų ir graikų. Šių kalbų mokymas buvo labai intensyvus (lotynų – net iki 8 valandų per savaitę), iš mokinių buvo reikalaujama netgi versti tekstus iš vokiečių į lotynų kalbą. 

Gyvosioms kalboms buvo skiriamas daug mažesnis dėmesys, pavyzdžiui, prancūzų kalbos F. Kafka turėjo mokytis tik ketverius metus (po dvi savaitines valandas). F. Kafkai išlaikius abitūros egzaminus, tėvų namuose pradėjo dirbti auklė, kurios gimtoji kalba buvo prancūzų, o šiaip jau jis, matyt, gana retai turėjo progų kalbėti prancūziškai. Tiesa, jis skaitė prancūzų literatūros kūrinius originalo kalba, bet besiruošdamas kelionėms į Paryžių (1910 ir 1911 metais) ėmė privačias  pamokas.

Dirbdamas bendrovės „Assicurazioni Generali“ kontoroje (nuo 1907 metų spalio iki 1908 metų  liepos), F. Kafka pramoko itališkai, kadangi tikėjosi būti perkeltas į draudimo kompaniją Trieste. Be to, jis turėjo anglų kalbos pagrindus, kuriuos turbūt įgijo bestudijuodamas prekybos akademijoje, tačiau vėliau nevartodamas šios kalbos pradinius įgūdžius greitai prarado.

Su Biblijos hebrajų kalba F. Kafka susipažino dar gimnazijoje, per tikybos pamokas. Naujosios hebrajų kalbos, kuria buvo kalbama Palestinoje, jis sistemingai ir intensyviai mokėsi nuo 1917 metų – iš pradžių slapta savarankiškai, po to reguliariai privačiose pamokose, kurias lankė kartu su Maksu Brodu (Max Brod) ir Feliksu Velču (Felix Weltsch). Dėl tuberkuliozės F. Kafkai teko daryti ilgas pertraukas, vis dėlto jis sugebėjo skaityti nesudėtingus tekstus ir netgi rašyti laiškus hebrajų kalba. Neaišku, ar jis mokėjo sklandžiai hebrajiškai kalbėti, nors jo buvęs mokytojas Georgas Langeris (Georg Langer) tai yra vėliau tvirtinęs.


Šaltiniai: Marek Nekula, „Franz Kafkas Sprachen und Sprachlosigkeit“, in: brücken. Germanistisches Jahrbuch Tschechien–Slowakei, Neue Folge Bd. 15 (2007), S. 99-130. Marek Nekula, Franz Kafkas Sprachen, Tübingen 2003.

 

© Reiner Stach © www.franzkafka.de