Ar F. Kafka yra parašęs bent vieną kūrinį su laiminga pabaiga?

Yra vienas kūrinys, kuris turėjo gerai baigtis, tai nebaigtas romanas Pražuvėlis. Maksas Brodas (Max Brod) baigiamajame pirmojo leidimo (išleistas 1927 pavadinimu Amerika) žodyje tvirtina, kad F. Kafka skyrių „Oklahomos gamtos teatras“ vadino pabaigos skyriumi: „Šypsodamasis F. Kafka padarė mįslingą užuominą, kad jo herojus šiame „beveik beribiame“ teatre tartum rojaus stebuklams veikiant vėl ras profesiją, laisvę, stiprybę, net savo gimtinę ir tėvus.“ Vis dėlto tam prieštarauja  F. Kafkos dienoraštyje rastas įrašas, kuriame aiškiai kalbama apie smurtinę jaunojo Karlo Rosmano (Karl Rossmann) mirtį. Taigi gali būti, kad jis planavo romano pabaigą perkelti tiesiog į rojų.

Akivaizdu, kad labai dažnai Kafkos kūriniai baigiasi herojų mirtimi: tai Nuosprendis, Metamorfozė, Procesas, Pataisos darbų kolonijoje,Badautojas. Ir Pilis turėjo baigtis herojaus mirtimi. Apie šį savo kūrybos bruožą F. Kafka 1914 metais išdėstė mintis dienoraštyje:

„Visose tokiose tikrai įtikinančiose vietose yra taip, kad kas nors miršta, kad jam tampa labai sunku, kad jis patiria neteisybę arba mažų mažiausiai žiaurumą, ir tai, bent jau mano nuomone, turėtų jaudinti skaitytoją. Man pačiam tokie aprašymai yra tarytum slaptas žaidimas, nes aš pats mirties patale, tikiuosi, galėsiu būti patenkintas, juk aš džiaugiuosi galimybe mirti kartu su mirštančiuoju, todėl su tam tikru apskaičiavimu naudojuosi skaitytojo atidumu, kurį sukelia mirtis. Esu tuomet daug blaivesnio proto nei jis, nes darau prielaidą, kad jis mirties patale aimanuos, o mano aimanos yra beveik tobulos, jos nenutrūksta taip staiga, kaip tikrosios, bet vyksta gražiai ir skaidriai.“


 

© Reiner Stach © www.franzkafka.de