Vidas Dusevičius


Pranešimas kultūros tyrimų institute


Sąmonės suvokimo laukas atsiskleidžia percepciniu aparatu.

Kiekvienas mano ir pasaulio santykis vyksta pagal perspektyvos

dėsnius.M.Merleau-Ponty

 

Vakar buvo mano gimtadienis. Su geriausiomis draugėmis užsukome į piceriją. Paskambinau draugui. Jis šiek tiek vėlavo, žadėjo prisijungti truputį vėliau. Tarėmės susitikti prie Trakų ir Pylimo kampo. Lapkričio penkta, kaip ir prieš dvidešimt trejus metus, pasitaikė žvarboka. Kavinė rasojo šiltu šurmuliu. Mes visos greitai įsmukome į vidų. Padavėja nusivedė prie stalo, atnešė meniu. Netrukus pasirodė išsiblaškęs draugas, pasitikau jį, pasisveikinome. Ant stalo garavo karštas vynas. Rasa paklausė Vido, kaip jam sekėsi skaityti pranešimą egzistencializmui skirtoje konferencijoje, ar pavyko?  

Draugas nusišypsojo, šiek tiek pasimuistė ir pradėjo pasakoti apie konferencijos dalyvius. Kaip jie skaito? Išskyrė du tipus. Tuos, kurie visiškai ,,sulenda“ į savo tekstą, nepakeldami akių murma ir sunku suprasti ką jie nori pasakyti. Kiti atvirkščiai –  viską žino, laisvi, atsipalaidavę pasakoja. Įprastai studentai sėdi salėje. Kažką rašinėja, konspektuoja, o gal piešia susijuokdami. Juk jiems neįdomu. Tuo tarpu prelegentė pasakoja apie mirtį. Žmogaus reakcijas galima suskirstyti į etapus. Tikrai svarbu sužinoti kaip jaučiasi žmogus, išgirdęs, kad serga nepagydoma liga.  Pirmąjį etapą tyrinėtoja įvardijo kaip neigimą, atsisakymą pripažinti ligą, pripažinti jog būtent jis serga. Kitas etapas – pyktis, klausimas kodėl būtent aš? Konferencijos dalyviai mėgino ,,paprastų“ žmonių patirtis  lyginti su egzistencializmo filosofų svarstymais. Ieškojo  panašumų. Puikus pranešimas, prisiminė Vidas, vyko diskusijos. Kažkas tarė:

 - Atsiprašau, žinote, vienas prancūzas klausėsi anglų radijo, ir draugai jam patarė to nedaryti, nes gali mirti jo žmona, tad ar galima per radiją, per masines komunikacijos priemones paveikti, numarinti  žmogų?

Pranešėja  mėgino pasitikslinti ir sakyti, kad nelabai suprato klausimą. Tada klausiantys patikslino:

 - Na, aš noriu paklausti ar medžiai savo šlamėjimu gali paskatinti plaučiuose vykstančias reakcijas?  Į šį klausimą atsakymo neišgirdome.

Konferencijose vis kas nors pavėluoja, toliau pasakojo Vidas, neatvyksta.  Taip  ir šįkart. Moderatorius paskelbė vardą ir pavardę, bet žmogaus nebuvo. Paskelbė kitą ir vėl – tyla. Iki numatytos pietų pertraukos  liko pusvalandis. Vadinasi jau dabar prasidės popietinis posėdis, trečioji sesija. Labai džiaugiausi, nes buvo mano eilė kalbėti, tarė draugas. Beje, mergaitės, gal norite aš jums paskaitysiu savo pranešimą?  Vidas išsitraukė kelis suglamžytus popieriaus lapus ir pradėjo skaityti:

 - Laba diena, mano pranešimo tema, ką tik buvo įvardinta.  Taigi norėčiau pradėti nuo pastebėjimo apie tai, kad jis buvo plėšikų užmuštas, o paskui sniego užpustytas. Gyvendamas kaime jis jautėsi gerai, atsisėsdavo ant kelmo, užsidėdavo kepurę ant galvos, o ant stogo tupėdavo gandras. Bedarbė moteris dažnai stokoja baltymų. Nežinia ar tai numato penktasis sutarties straipsnis, tačiau baltymai nebūtinai patenka į sąmonės suvokimo lauką. Gal būt tai ir yra vienas iš vakarų filosofijos paradoksų, įvykusių devynioliktojo amžiaus pabaigoje.

Keistas sutapimas, bet tuo metu linkstama akcentuoti konkretesnę, kiekvienam atvejui būdingą galvojimo būdą ir netikėtai Merleau-Ponty atauga plaukai. Nesiimsiu komentuoti šio sudėtingo proceso, tai greičiau turėtų tapti ateities tyrinėtojų įnašu. Noriu pastebėti faktą, kad kiti fenomenologai užsikaitė arbatos, nebuvo linkę bendrauti. Veikiau socialinė kultūra suponuoja faršą. Žmogus turi įvairių galimybių tobulėti. Taupyti pinigus knygoms ir gal būt nuvažiuoti į Palangą? Tai tik keli klausimai kuriuos norėčiau akcentuoti. Vienas iš jų – keptas kiaušinis.

- Ką tau mylimasis padovanojo? - paklausė Lolita, gal kvepalų?

 Pirmasis žingsnis buvo žengtas Vokietijoje, nekreipė dėmesio Vidas,  kur ir surasime pirmąjį šio termino vartojimo įvykį. Kiekviena konkreti metafizinė sistema turi savo arba savas tiesas. Skirtingai nuo ankstyvojo monadologinio Leibnitco perspektyvizmo, seksualumas cirkuliuoja kaip galimybė. Gyvenimo  stilius, kartu su virduliais, aptinkamas Akropolyje. Ten tiesiog prikimšta Husserlio megztinių, nuospaudų, kilmininkų, tautinio tapatumo apraiškų ir, žinoma, grietinės.  Pastaroji nenustatė harmonijos tarp skirtingų požiūrio taškų. Kiek vėliau norėtume paliesti važiavimo į Palangą klausimą, bet kol kas apsistosime prie debesyje pamatyto Jėzaus įtakos Heideggerio šaknų-įsišaknijimo problemos.

- Tu neįsivaizduoji kokį sijoną mačiau humanoje, toks žalias, raudonos gėlytės smulkiom smulkiom galvutėm, - įspūdžiais dalijosi Rasa.

Būdamas juslinio regreso kavinėje anūkas, jis akcentavo mirties vaidmenį daoizme. Ir tai jam leidžia kalbėti apie būtinybę sugražinti į filosofiją subjektyvų kalio druskos patyrimą. Kaip jis rašo viename iš garsiausių savo tekstų, cituoju: ,,saugokitės tokių prieštaringų sampratų kaip kad ,,grynasis baravykas“ , ,,priežasties radijas“ , ir ,,absoliuti kava“. Panašios sampratos numano tokią akį, kurios nė vienas gyvasis negali įsivaizduoti, akį, kuri neturi krypties, neturi žvilgsnio, tačiau visada dalyvauja kartu su gružliais orkaitės tapybos procese“. Citatos pabaiga.  Kitaip tariant, asocialumas niekada nebūna absoliutus. Nors  užuomazgas tarp pažinimo ir regos, tarp mąstymo ir regos,  aptiksime jau ir šaltienos mygtuko atspindžiuose, tačiau palikime šį klausimą diskusijai...

Pirmininkas tušinuku pabarbeno į stiklinę su mineraliniu vandeniu, ir pranešė, kad man jau reikėtų eiti prie išvadų. 

- Ar tavo seneliai jau prieglaudoje?Dar ne? - Nustębusi pažvelgiau į Rasą.

Gaila, kad nepavyko apžvelgti visų nagrinėjamos problematikos aspektų, tai gal būt pavyks kitose konferencijose, vis tik norėtųsi išskirti esmines nagrinėjamos problemos formuluotes.

 Taigi, pamatinė kultūrinė tikrovė užkloja kitas socialinio pasaulio tyrimo problemas ir tai galime aptikti vėlyvuosiuose filosofo kūriniuose. Šią bendrą prielaidą verta svarstyti kasdienio gyvenimo nuostatų modifikacijose, kurios labiausiai ir geriausiai atsiskleidžia subjekto ir objekto priešstatoje. Kai įvyksta realybės ir tikrovės sampyna, galiausiai paaiškėja, kad katė yra nemarus gyvulys. Grįsdamas savąją tyrimo programą ir mėginau tai užčiuopti.

Ačiū už dėmesį.

Po to, atėjo metas klausimams, moderatorius pasiklausė ar kas nors turi klausimų gerbiamam pranešėjui?

 Vienas klausytojas, kalbėjo toliau Vidas, norėjo pasitikslinti,  kaip šis perskaitytas  pranešimas susijęs su pranešimo tema. Ir aš maloniai sutiko atsakyti, pareiškęs jog trobelėje yra šilumos, tiktai trūksta karaliaus Mindaugo su tiltu per petį, tačiau muselės bando kompensuoti stygių, augindamos kaktusus. Bet, kaip vis dėlto šis pranešimas susijęs su literatūra egzistencializmo paraštėse?, neatlyžo jis? Man teko dar kartą, paaiškinti kaip feniksas pakyla iš pelenų, važinėjasi Lietuvos geležinkeliais su 50 procentų nuolaida.

  Baigėme gerti karštą vyną, užsisakėme picas. Lolita turėjo nuolaidų kortelę su kuria pirkdamas vieną picą, už tą pačią kainą antrą gauni nemokamai. Gavome keturias – dvi Havajų, Sočiąją ir Kaimietišką. Kalbėjomės apie magistratūros studijas, apie tai, kada geriausia merginai gimdyti. Rasos manymu, kuo anksčiau, tuo geriau. Tai yra maždaug apie dvidešimt trečiuosius metus. Tuo metu ji yra pilnai biologiškai susiformavusi, gali gimdyti pirmą vaiką. Vyresniame amžiuje atsiranda didelė rizika vaiko apsigimimams, iškyla pavojus moters sveikatai.

Eidama namo galvojau, kaip gera bendrauti ir koks puikus buvo Vido pranešimas.