Lukas Uleckas

Faerosas


Kaip gaila, tačiau man  neteko tokia garbė stebėti kaip buvo sukurtas pasaulis. Yra daugybė teorijų kaip tai galėjo nutikti, tačiau mano manymu nėra tikresnės teorijos už tą kurią, radau besikuisdamas archyvuose. Aš juk jau esu pasakojęs dvi teorija, tačiau šita teorija girdite pirma karta. Kaip metraštyje  rašoma: tuo metu buvo tik jie du. Didysis tėvas- Meldoras ir didžioji motina- Eritrunėja. Sėdėjo jie abu beribėje ir tuščioje erdvėje. Erdvėje laikas buvo sustojęs ir viską dengė nepraregima tamsa. Tėvas ir motina turėjo neįtikėtinų galių, kurių jiems įkvėpė erdvės tamsybė ir didžiulė galia joje. Tačiau ta erdvė buvo nyki. Gyveno tik jie abu ir nebuvo jiems ką veikti.

Tėvas sėdėdamas savo soste pasikvietė motiną ir pasakė jai ką sugalvojęs. Motina buvo laiminga ir sutiko daryti tai ką sugalvojo jos vyras. Tada buvo pradėtas kurti pasaulis.
Abu bendromis jėgomis tamsybėje sukūrė nedidelę žydrą planetą, kurią pavadino Faeorosu- pirmąją žeme. Tuoj tėvas ir motina nusileido į planetą ir ten tebuvo tik vanduo. Visur buvo tik vanduo. Iš vandens jie pradėjo kelti didžiulius žemės plotus ir vėliau juos pradėjo stumdyti. Galiausia viskas buvo sustumta į du didžiulius žemynus. Plotai kurie nelipo buvo palikti vandenyje ir virto salomis. Tačiau šitas darbas dvejiems buvo per sunkus ir Meldoras su Eritrunėja susilaukė pirmųjų vaikų, kurie jiems padėtų. Pirmieji gimę gavo didžiausias dovanas ir galias iš tėvų. Pirmasis buvoOdinas- vyriausias sūnus, kuris iš tėvo gavo išmintį, jėgą ir didžiausią galimybę kurti ir tapo tėvo įpėdiniu, antrasis gimė Meltoras- jis gavo jėgos, ir didžiulės ištikimybės bei atsakomybės. tačiau jis to neįvertino, gilinosi į jėgos naudojimą ir tapo pavydus bei pagiežingas, trečioji gimė dukra Efinduilėja- ji paveldėjo motinos grožį , gerą širdį ir taip pat didžiules galimybes kurti. O po to sekė kiti vaikai, kurie gaudavo vis kitokias galias. Dolortas - tapo oro valdovu ir buvo atsakingas už jį, Aernoris- tapo žemės valdovu, Fingertas- tapo žemės gyvūnijos kūrėju, jis pirmas su broliu Fergertu, kuris gavo vandens gyvūnijos kūrėjo galią, pradėjo kurti gyvybę. Vėliau gimė antroji dukra Efinija- ji tapo miškų ir pievų kūrėja, o paskutinysis sūnus Vandertis- tapo vandenų valdovu.
Pareigos buvo išdalintos. Tačiau žemynai vis dar nesikeitė. Jie buvo tik didžiulės smėlio pilnos lygumos tarp vandens. Laikas ėjo. Sykį Meldoras skrajojo virš žemės, kai jį pasiekė sūnūs Fingertas ir Fergertas. Jie buvo didžiai pasipiktinę. Jie pasiskundė tėvui, kad broliai ir sesės jiems nieko nepadeda ir jų kuriama gyvūnija žūva. Meldoras pakvietė visus vaikus pas save:
-Davėme jums galias tam, kad kurtumėt ir padėtumėt ne tik mums, bet ir savo broliams bei sesėms. Todėl kurkite antraip atimsiu jums galias.
Meldoras šnekėjo itin rūsčiai. Vaikai paklausė tėvo. Pirmą dieną po to pradėjo dirbti Dolortas, su brolio Odino pagalba abejuose žemynuose, didžiulės jų grandinės puošė žemynus. Efinija visur pasėjo sėklų.Greitai visur išdygo didžiuliai miškai su galingais medžiais. Vėliau ji augino pievas. Daug žemių buvo apaugusios vešlia, švelnia ir itin žalia žole. Tačiau Efinija ne visas žemes apaugino, jos brolis Aernoris paprašė, kad ji paliktų smėlėtų vietų, kad jis galėtų džiaugtis žemėm. Vėliau jis prikūrė dykumų. Meldoras didžiai džiaugėsi savo vaikais. Kitą dieną dirbo Vandertis. Jis išmušė daugybę ežerų ir išvagojo žemes srauniomis upėmis. Tačiau gyvūnija neišliko gyva ir dabar. O po keleto dienų pradėjo pūti ir vysti medžiai. Efinija verkė dėl to. Ji skundėsi savo broliui Meltorui, mat jį labai mylėjo, tačiau jis nieko negalėjo padaryti:
-Prašyk pagalbos pas Odiną.
Išsiuntė jis Efiniją. Odinas suskubo padėti. Tačiau vienas negalėjo to padaryti ir į pagalbą pasikvietė Dolortą. Jie abu įpūtė į pasaulį orą. Būtent oro gyvūnams ir reikėjo. Viskas kaip mat pasikeitė. Žemynuose pradėjo veistis įvairiausi gyvūnai: stirnos, briedžiai, lokiai ir daugybė kitokių rūšių. Ypač nuostabūs buvo paukštukai, kuriuos Fingertas dovanojo sesei Efinduilėjai. Paukščiai tapo Efinduilėjos numylėtiniais ir ji jais rūpinosi. Kad ir kaip bebūtų Odinas neišpildė pažado Efinijai.Tad kartu su broliu sukūrė lietų. Jiskaip mat atgaivino augalus ir Efinija apsidžiaugė. Tačiau neišmanė kaip atsilyginti broliui. Po lietaus buvo sukurtos audros ir galiausia žiemos. Pats Dolortas sukūrė orus, kurie keičia vieni kitus. Tą dieną Meldoras vėl sukvietė savo vaikus. Daug jis nešnekėjo, o kai visi išsiskirstė pasiliko tik Odiną:
-Sūnau, po šiandienos aš tavim tikrai didžiuojuos. Tu įrodei ko esi vertas ir dabar aš galiu ramiai pasitraukti į ten iš kur atėjau. Palieku tau Faerose savo sostą. Dabar tu savo brolių ir sesių valdovas. Būk išmintingas ir užbaik kūrimą. Aš visada sėdėsiu savo tamsybės soste.
Vėliau Meldoras atsisveikino su visais ir kartu su žmona pasitraukė. Sužinojęs, kad visų valdovu tapo Odinas, Meltoras neslėpė savo įtūžio ir paniekos. O susipykęs su broliais ir sesėm  pasitraukė nuo visų. Nulipęs nuo kalno jis dingo vakarinio (vėliau gyventojų pavadintas Thae'dunu) žemyno pakraščiuose. Daugybę kartų broliai ėjo pas Meltorą, tačiau jis juos išvydavo ir negrįždavo pas visus.
Faeroso statyba tęsėsi. Odinas toliau visur padėjo ir jie su Dolortu sukūrė debesis. Prikūrė jų kelias rūšis, buvo ir paprastų, ir lietų nešančių. Galiausia jie abu įžiebė dangų ir pakabino pirma saulę, o vėliau mėnulį. Saulė keitėsi su mėnuliu ir taip atsirado diena ir naktis.
Taip baigėsi žemynu kūrimas. Juose buvo kalnai, miškai, pievos, dykumos, ežerai, upės. Daugybė gyvūnų. Tačiau pradėjo keistis Meltoras, kurio pasikeitimas nieko gero nežadėjo. Bet dar iki to buvo daug laiko ir  dievai sukūrė mus žmones bei visa kita kas mus supa.